Kvarcas

Silicio dioksidas (SiO2) yra vienas labiausiai paplitusių mineralų. Jo yra daugumoje uolienų (tiek magminių, tiek metamorfinių, bei nuosėdinėse uolienose). Kvarcas atsparus atmosferos poveikiui (uolienų dūlėjimas), todėl smėlio didžiąją dalį sudaro kvarco grūdeliai, nes mažiau atsparūs mineralai yra sudūlėję. Kvarco lydymosi temperatūra yra 1 650 (±75) °C. Latvijoje kvarcas labai dažnai randamas uolienose, kurias atnešė ledynai. Kvarcas naudojamas daugelyje sričių: optikoje, precizinės įrangos gamyboje, keramikoje, elektros inžinerijoje, metalurgijoje, gaminant laboratorinius indus, statybinių medžiagų pramonėje, juvelyrikoje ir kt. Pramonėje tinkamo naudoti kvarcinio smėlio (silpnai sucementuoto smiltainio) klodai Latvijos požeminiuose sluoksniuose yra santykinai reti ir tik „Bale-Berzini“ telkinys buvo specialiai ištyrinėtas ir aprobuotas kaip žaliava, tinkama stiklui ir sausosioms statybinėms medžiagoms gaminti, o taip pat naudoti metalurgijoje. „Bale-Berzini“ telkinio tyrimus 1959–1960 metais atliko Latvijos Geologijos ir požeminių sluoksnių apsaugos tarnyba. Atlikus šį tyrimą rasta daug atskirų telkinių vietų. Pagal šio tyrimo rezultatus, vidutinė kvarcinio smėlio cheminė sudėtis yra tokia: SiO2 – 98,09 %, Fe2O3 – 0,16 %, TiO2 – 0,21 %. Vertinant granuliometrinę sudėtį, dominuoja vidutinio ir mažo dydžio frakcijos dalelės (0,1–0,6 mm).